Pereinamųjų grupių metalų (pavyzdžiui, geležies) ir jų lydinių bei junginių magnetinės savybės vadinamos feromagnetizmu – pavadinimas kilęs iš to, kad geležis yra labiausiai paplitusi ir būdingiausia feromagnetinėms medžiagoms. Stipriems magnetams gaminti dažnai naudojami samariumo, neodimio ir kobalto lydiniai.
Jei nėra taikomo magnetinio lauko, magnetiniai domenai keičiasi elektronais tarp gretimų atomų arba vyksta kitokia sąveika. Taip, kad jų magnetiniai momentai, įveikę šiluminio judėjimo poveikį, stiprūs magnetai yra iš dalies atšauktoje tvarka, kad būtų ir kombinuotas magnetinis momentas [1]. Kai naudojamas išorinis magnetinis laukas, įmagnetinimo intensyvumo kitimas su išoriniu magnetiniu lauku yra panašus į feromagnetų. Subferomagnetizmas turi tokią pat fizinę prigimtį kaip ir antiferomagnetizmas, išskyrus tai, kad subferomagnetų antilygiagrečių sukimosi magnetinių momentų dydis yra nevienodas, todėl yra iš dalies panaikintas neišsenkantis savaiminis magnetinis momentas, panašus į feromagnetų. Feritai dažniausiai yra subferomagnetiniai magnetai.
Antimagnetizmas – tai daugybė medžiagų, kurių atomų elektronų magnetiniai momentai vienas kitą panaikina, o bendras magnetinis momentas yra lygus nuliui. Tačiau magnetai yra tie, kuriuose elektronų orbitinis judėjimas keičiasi veikiant magnetiniam laukui ir sukuriamas mažas kombinuotas magnetinis momentas priešinga kryptimi nei taikomas laukas. Stiprūs magnetai, todėl medžiagos magnetizmo įmagnetinimas tampa labai mažu neigiamu skaičiumi (dydžiu). Įmagnetinimo greitis yra kombinuoto magnetinio momento (vadinamo įmagnetinimo stiprumo) ir medžiagos magnetinio lauko stiprumo santykis veikiant magnetiniam laukui, simbolizuojamam κ. Paprastai antimagnetinės (seksualinės) medžiagos įmagnetinimo greitis yra maždaug neigiama viena milijonoji dalis (-10-6).
Paramagnetinės medžiagos turi teigiamą įmagnetinimo greitį, kuris yra 1–3 laipsniais didesnis nei antimagnetizmo, X maždaug nuo 10-5 iki 10-3, paklūsta Curie dėsniui arba Curie-Weiss dėsniui. Kai stiprioje magnetinėje medžiagoje yra jonas, atomas ar molekulė su nesuporuotais elektronais, atsiranda sukimosi kampinis momentas ir orbitinis kampinis elektronų momentas, taip pat sukimosi magnetinis momentas ir orbitinis magnetinis momentas. Veikiant išoriniam magnetiniam laukui, magnetinis momentas, kurio orientacija yra netvarkinga, bus orientuota ir taip parodys paramagnetizmą.
Stiprūs magnetai kalba apie tai, kokios magnetinės
Jun 27, 2023
Palik žinutę
