Gaisras yra ypatingas reiškinys, o skirtingos temperatūros gaisrai gali turėti skirtingą poveikį. Žemesnės temperatūros ugnis gali suteikti žmonėms šilumos jausmą, o ugnis, kurios temperatūra viršija tam tikrą skalę, privers žmones jausti deginimo pojūtį. Jei liepsna šiuo metu ir toliau įkaista, ji sukels cheminę organinės medžiagos reakciją, kuri intuityviai rodo, kad žmogaus oda dega. Ugnies galia yra ne tik deginant organines medžiagas, bet ir tuo, kad ji gali akimirksniu paversti šaltą metalą „tekančiu vandeniu“.
Draugai, susipažinę su vidurinės mokyklos fizikos žiniomis, turėtų žinoti, kad bet koks metalas turi tam tikrą lydymosi temperatūrą. Šis lydymosi taškas reiškia posūkio tašką, kai objektas pereina iš kietos būsenos į skystą, o dauguma metalų kambario temperatūroje yra kieti, o galimybė tapti skysta būsena didėja, kai temperatūra ir toliau kyla. Po tyrimų buvo nustatyta, kad geležies lydymosi temperatūra yra 1538 laipsniai Celsijaus. Kas atsitiks su magnetu, jei magnetas įkaista, kai temperatūra viršija šią lydymosi temperatūrą?
Prieš suprasdami aukščiau pateiktas problemas, pirmiausia turime suprasti, kodėl magnetai yra magnetiniai. Įprastomis aplinkybėmis dauguma medžiagų nėra magnetinės, o tai prasideda nuo pagrindinio materiją sudarančio vieneto – atomo. Atomas sudarytas iš branduolio ir užbranduolinių elektronų. Atomo branduolyje yra teigiamai įkrautų protonų, o elektronai yra neigiamai įkrauti. Jų elektrinės savybės panaikina viena kitą, todėl atomas yra neutralus. Be to, kad elektronai yra neigiamai įkrauti, jie taip pat yra magnetiniai, tačiau daugumoje atomų elektronai yra išsidėstę tokia netvarkinga tvarka, kad jų magnetinis poveikis panaikina vienas kitą.
Priežastis, kodėl magnetas turi magnetizmą, yra ta, kad elektronai atomuose yra tvarkingai išdėstyti veikiant išoriniams veiksniams, todėl magnetizmas yra ta pačia kryptimi, todėl magnetizmas ne išnyks, o sustiprės. Metalus, tokius kaip geležis, nikelis ir kobaltas, galima paversti magnetais, o jų viduje esantys elektronai yra išlyginti, kad susidarytų savaiminio įmagnetinimo sritis, kuri vadinama „magnetiniu domenu“. Jei norite, kad magnetas prarastų savo magnetizmą, turite sunaikinti vidinius magnetinius domenus. Šiuo metu pagrindinis būdas yra naudoti aukštą temperatūrą.
Gamtoje geležies yra santykinai mažiau, o daugiau geležies oksidų, kurių natūraliai susidaręs magnetas yra geležies tetroksidas. Šis junginys yra pagrindinis feromagnetinės rūdos komponentas, o dėl pilkai juodos spalvos natūralūs magnetai atrodo pilkai juodi. Atlikus tyrimus buvo nustatyta, kad geležies oksido lydymosi temperatūra yra 1594,5 laipsnio C, kitaip tariant, kol natūralus magnetas bus įkaitintas iki šios temperatūros, tol jis tirps. Taigi, be to, kad išsilydęs magnetas tampa skysčio telkiniu, ar jo magnetizmas vis dar yra?
Įvairių medžiagų magnetų Curie taškas yra skirtingas, o magnetų Curie taškas yra nuo 480 iki 550 laipsnių Celsijaus. Magneto Curie taškas yra diapazonas, nes yra įvairių tipų magnetų su skirtingos geležies oksidų sudėties. Taigi neabejotina, kad kai magnetas ištirpsta, jis tampa skysčiu ir tas skystis prarado savo magnetiškumą.
Suvokus, kodėl magnetai turi magnetinių problemų, šią problemą suprasti nėra sunku. Pagal termodinamikos dėsnius pagrindinės dalelės, tokios kaip molekulės ir atomai, taps aktyvios, kai temperatūra pakyla. Iš jų ryškiausias aktyvus dujų molekulių reiškinys, o mažiausiai – kietųjų atomų aktyvusis reiškinys. Seksualiniai pokyčiai, mes taip pat sunkiai matome iš objekto paviršiaus. Kaip pavyzdį paėmus šį magneto kaitinimą, magnete esantys atomai po kaitinimo patirs terminį judėjimą.